|
Kaip apsiginti nuo puolančio šuns?
Šuo geriausias žmogaus draugas, dažnai
suprantantis ir norintis padėti mums sunkiomis gyvenimo akimirkomis,
mylintis savo šeimininką ir saugantis jį nuo įvairių pavojų.
Bet vis dėlto šuo - gyvunas, kurio veiksmai gali būti ir nenuspėjami.
Mielas padaras gali virsti žiauriu monstru.
Štai keletas patarimų, kurie Jums padės sumažinti riziką būti
sukandžiotiems:
1. Reikia žinoti, kad:
a) šunį erzina
- prisilietimai ir grubus pokalbiai su juo šeimininku;
- stumdymasis, spardymasis, muistymasis;
- greitai begantys žmones;
b) šuo sutrinka, jei
- Jūs grubiu balsu garsiai jam sušuksite;
- papuola i nežinoma jam vietovę ar pameta iš akių savo šeimininką;
- auka greitai keičia savo kūno padėti.
2. Atsiminkite, kad, užpuolus šuniui, Jūs neturite
parodyti baimės, negalima bėgti, panikuoti.
Be abejo, šuo atrodo mums lyg ginklas, tačiau ir jis turi
savo silpnų vietų (pav.).
3. Šuniui užpuolus stenkitės:
- jei yra galimybė, apsirišti vieną ranką kokiu nors storesniu
aprangos daiktu (striuke, šaliku, kepure);
- pakelti nuo žemės ką nors, ką galėtumėte panaudoti kaip
ginklą (pagalį, akmenį, ir pan.);
- duokite kasti šuniui aprištąją ranką ir smugiuokite į gyvybiškai
pavojingus taškus;
- pasistenkite kuo giliau sugrūsti aprištą ranką šuniui i
gerklę, kita ranka prilaikydami jo galvą ties pakaušiu (kuo
giliau ranka, tuo silpnesnis kandimas).
Skausmas nuo suduotų smūgių privers atsitraukti bet kokį šunį
ir Jums bus šiek tiek laiko geriau apsiginkluoti ar pasitraukti
i nepavojingą vietą.
Patiems atsargiausiems kurių darbas susijęs su "kieminejimu"
(pavyzdžiui laiškanešiems) galiu patarti pasigaminti specialų
mišinį, kurį kadaise naudojo specializuoti buriai.
Mišinį galima pasigaminti per 5 minutes, tačiau jis yra labai
veiksmingas. Jo receptas paprastas: 50 proc. žemiausios rūšies,
smulkiai sutrinto tabako ir 50 proc. sumaltų raudonųjų pipirų.
Suberkite mišinį į degtukų dėžutę, kurią įsidėkite į išorinę
drabužių kišenę. Pavojaus atveju tereikia šviesti mišinį šuniui
į snukį.
|
