Is karto atsiprasom del sveplos kalbos, nes teks su ja susitaikyti, nes kol kas, namie interneto neturim, o kitur lietuvybes nenorim instaliuoti - negrazu, butu is musu puses.:)
Jei idomu, galim truputuka papasakoti keliones ispudziu ir nuotykiu.
Isvykome is Lietuvos sekmadieni 20val. Kautros autobusu, Paryziuje buvome jau antradienio ryta 6val, netgi ir dar anksciau. Ten turejome laiko persesti i kita autobusa jau Portugalu. O autobusas i portugalija isvaziuoja tik 12.30 val. Taigi turejome truputuka laiko pabuti Paryziuje ir su metro nukeliavome iki Eifelio boksto. Tai buvo tarytum orientacinis egzaminas, bet mes ji islaikeme, suspejome gryzti laiku iki savo autobuso, viena smulkmenyte, prancuzai, kaip ir vokieciai ar portugalai labai jau nepergyvena ir turbut didziuojasi jog nemoka anglu kalbos, isivaizduokite zmogus dirba bilietu kasoje, Paryziuje, ir visai nekalba angliskai.:) Na bet nelabai svarbu.
Beje turejome fotoaparata, padareme nuotrauku kelioneje ir zinoma padarysime ju cia dar, veliau tikiuosi patalpinsime jas internete.
Kelemes i Eifelio boksta i pacia virsune vadinama top floor, yra isviso 3 platformos, kaina 10,70 euru, bet efektas vertas tu pinigu - visas Paryzius po kojomis su savo prabanga, tiltais ir parkais.
Po pietu su portugalu autobusu jau iskeliavome i Portugalija, sedome i pati prieki, ir pasiruoseme grozetis nuostabia gamta. Na portugalai tai ne lietuviai, nuo pat isedimo i autobusa jausmas kaip turguje, visi kalba ir labai garsiai ir taip tesesi visa kelione ,man tai patiko, tik Valdas truputi pradejo nervuotis, dar ziurejome filma prancuzu kalba, grozejomes vynuogynais ir pranzuzijos pietu gamta.
Kas pora valandu stovinejome pakeles fazendose pavalgyti - portugalai niekur neskuba, daug sneka ir per daug negalvoja apie ateiti.
Nakti kirtome ispanijos siena - vieninteliai muitininkai ispanai, kurie nesikabinejo prie mano paso, paklause lituano, atsakiau jes muchachos, nusisypsojo ir palinkejo geros keliones ispaniskai. (Pastaba: bet portugalai nemegsta ispanu, tai istorija, kazkas panasaus kaip mums su rusais, taigi ispanai cia beveik tabu.)
Visi kiti lietuviai, vokieciai, prancuzai eme donato pasa ir ji tikrino ir klausinejo visokiu nesamoniu nes as visai jau nebepanasus i ta kuris nuotraukoje, todel kiekviena karta turejau streso ir nepatogumu ir del jo kentejo visas autobusas - kartais stovedavo prie sienos net 30 min, kol muitinej tikrindavo mano duomenis kompe - ar donatas koks nenusikaltes asmuo,
Na truputuka nukrypom nuo temos.
Tai vat Ispanija labai ispudinga salis tik ivaziavome is karto prasidejo kalnai, tarpekliai, tuneliai, skardziai ir miestai tarp kalnu, labai nuostabu gaila kad buvo naktis ir negalejome padaryti nuotrauku. Portugalai nuostabus zmones, bet jau lekia autobusu taip lyg sikna degtu, virsijom greiti, mus saude kameros bet cia jiems ne esme, dar idomi detale - nuo Prancuzijos pietu prasidejo mokami keliai - privaziuojame slakbauma sumokame ir toliau vaziuojame kazkas nerialaus, bet uztat keliai nepriekaistingi:).
Atvykome i Vila Reali, galutini keliones marsruta, tai buvo apie 9 valanda ryto. Reikejo nusigauti iki kitos stoties, kad nuvykti i Lamego miesteli. Tai buvo sunkumu paklausti, niekas nekalba angliskai, net vaistines darbuotoja nesugebejo.:).Bet gestu zenklais isiaiskinom:).
Paskaitos prasides nuo pirmadienio. Jau turejome susirinkima taigi detaliau del programos niekas neaisku, zinau tik tiek jog tikrai turesime dar intensyvius portugalu kursus angliskai.
Orai cia pasaka, kol kas 20 - 25, saule, nera vejo, karsta.
Po truputuka judame i prieki, jau turime raktus nuo studiju centro (na cia kol kas tik 3veikiantis kompai su internetu), po truputuka susibendraujame su administratoriumi jis kiles is Liuksenburgo - Patrikas.